UGDYMAS

Ugdymas

Ugdome vaikus vadovaudamiesi humanistinės pedagogikos idėjomis. Nuolatinis dialogas su vaiku yra visko pagrindas. Ugdymo procese vadovaujamasi abipusio supratimo, pasitikėjimo, kūrybingos kantrybės, laisvo pasirinkimo, pažinimo džiaugsmo ir meilės principais.

Ugdymo turinį sudaro:

Emocinio intelekto ugdymas. Ugdome penkias emocinio intelekto sritis: savivoką (savo jausmų pažinimas); savireguliaciją (gebėjimą valdyti emocijas); motyvaciją (savo pomėgių panaudojimą); empatiją (įsijautimą į kitų emocijas); visuomeninius įgūdžius (tinkamą bendravimą).

Socialinės kompetencijos ugdymas. Stipriname gebėjimą geranoriškai, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su draugais, pedagogais. Ugdome gebėjimą kontroliuoti savo emocijas, elgesį, saugoti save ir kitus, puoselėti gėrį.

Pažinimo kompetencijos ugdymas. Tai tyrinėjimas, informacijos apdorojimas – jutimai, mąstymas, vaizduotė. Naudojami patyrimo mokymo ir mokymosi metodai – eksperimentai, tyrinėjimai, kūrybinės užduotys, informacijos ieškojimas aplinkoje, aplinkos tyrinėjimas pojūčiais.

Komunikacijos kompetencijos ugdymas. Tai kalbos suvokimas ir kalbėjimas. Stipriname gebėjimą susikaupti, išgirsti, išklausyti draugą, pedagogą; mokytis išreikšti save. Mokomės užsienio kalbų  per žaidimą ir aplinkos pažinimą.

 Ugdymo procese taikomi metodai bei priemonės:

Žaidimas – pats geriausias būdas lavinti vaiko emocinį intelektą. Lavinimas vyksta vaikui to nejaučiant. Sudaromos galimybės vaikams rinktis įdomią ir prasmingą veiklą.

Pokalbiai – vaikai skatinami kalbėti, atsakyti į klausimus, apibūdinti savo veiklą, jausmus.

Eksperimentavimas – kuriama aplinka ir taikomi įvairūs dėmesio atkreipimo būdai, kurie skatina vaiką veiklai: eksperimentuoti, daryti atradimus, atrasti įvairių pasaulio pažinimo būdų.

Stebėjimas – kuriamos sąlygos vaikui stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį, pajusti žmonių, daiktų, reiškinių sąryšį, vieningumą.

Interpretacija – skatinama vaiko saviraiška, padedama jam atsiskleisti, „pabėgti“ nuo tikrovės apribojimų, susitapatinti su personažu, vaidinti išgalvotas įvairias situacijas.

Probleminis mąstymas – vaikai mokomi atsirinkti, rūšiuoti daiktus, pagal vieną ar kelis požymius, sutarti su kitais, priimti teisingus sprendimus.

Papildomas ugdymas:

Vaikučiai  be kasdienių veiklų papildomai nemokamai lanko muzikos, sporto, tapybos, anglų, rusų kalbų užsiėmimus,  kuriuos veda  atvykstantys specialistai.

Vaiko raidos vertinimas:

Kompetencijos įvertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių kaupimu. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga.

Kasdienę veiklą galima sekti FACEBOOK!

Adaptacija

Mūsų požiūris į vaiko adaptaciją remiasi įsitikinimu, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir skirtingai reaguoja į pokyčius, todėl individualiai prisideriname prie kiekvieno vaiko. Pono Karlsono darželyje yra taikoma penkių dienų adaptacija:

  •  Pirma diena: vaikas kartu su tėveliais ateina į darželį prieš prasidedant  rytiniam pasisveikinimo ritualui „RYTO RATAS“  ir dalyvauja su vaiku veiklose, žaidimuose ir praleidžia darželyje apie dvi valandas;
  •  Antra diena: vaikas kartu su tėveliais būna darželyje iki poros valandų pagal situaciją;
  • Trečia diena: tėvai, atėję su vaiku pabūna pusvalandį ir palieka vaiką iki pietų miego. Vaikas kartu su vaikais bando pietauti be tėvelių priežiūros;
  • Ketvirta diena: tėvai palieka vaiką ne tik pietums ir pietų miegeliui, bet ir valgo pavakarius po miegučio. Paimkite vaiką anksčiau nei ateis sutemos;
  • Penkta diena: tėvai, atėję su vaikučiu atsisveikina ir palieka vaiką visai dienai.

Atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, galima rinktis ilgesnę ar trumpesnę adaptaciją. Taip pat, kad adaptacija būtų lengvesnė rekomenduojame atsinešti mėgstamą žaislą ar kitokį jo mylimą daiktą.